Alpinariumai ir jų įrengimas
Mūsų paslaugos
Alpinariumų ir gėlynų projektavimas bei įrengimas.
Alpinariumo augalų derinimas ir sodinimas.
Senų alpinariumų ir gėlynų tvarkymas, naujų augalų sodinimas.
Naudingi patarimai įrengiant alpinariumus:
Alpinariumas – tai nedidelis plotas kuriame auginami kalnams
būdingi augalai. Jį galima įrengti ant statesnių šlaitų, aikštelėse,
reikalaujančiose rekultivacijos pasibaigus statybos darbams, ten, kur dirva
kieta ir net vietose, visai netinkamose ūkiniams tikslams. Alpinariumuose
derinami augalai, gėlės, medžiai bei akmenys tvorelės bei kiti puošybos
elementai (fontanai, smulkūs akmenėliai).
Alpinariumams skirti augalai yra gražios formos, žydi labai ilgai arba turi
dekoratyvius lapus. Jų užimamas plotas išlieka dekoratyvus visą šiltąjį sezoną,
o akmenuotą kalnelį lengva prižiūrėti. Alpinariumai mėgstami ne tik dėl savo
praktiškumo. Jie – savotiška gyvosios ir negyvosios gamtos sintezė. Akmenų fone
spalvos atrodo ryškesnės, švaresnės ir sodresnės, o augalai, savo gamtinėje
aplinkoje atrodo natūraliai ir organiškai. Bet svarbiausia – yra kažkas
neapčiuopiamo švelnaus žiedo ir monumentalaus akmens derinyje.
Šio tipo gėlynus europiečiai nusižiūrėjo nuo kinų ir japonų. Jau XVI a. Europos
parkuose būdavo daromos dirbtinės grotos, kaskados ir kitokios akmens
kompozicijos iš įvairiausių rūšių akmenų.
Pirmieji alpinariumai buvo apsodinami įvairiausiais, kartais visai
atsitiktiniais, augalais. Tik XIX a. viduryje juose pradėta sodinti beveik vien
kalnų, vadinamaisiais alpiniais, augalais. Tap kalvelė arba šlaitas su
akmenimis, apsodintas augalais, įgijo alpinariumo vardą. Yra kelios alpinariumo
rūšys. Lygioje vietoje sukurta kompozicija iš akmenų ir augalų – akmenų sodas.
Jis gali puošti kiemelį. Dideli akmenų deriniai, uolynai, kuriuos puošia ir jų
grožį atskleidžia smulkūs augalėliai, – rokariumai.
Jei sode yra šlaitas, kalvelė ar kitokių dirvos paviršiaus nelygumų, įrengti
alpinariumą nesunku. Aplinką pagyvina ir nedidelė pakiluma. Šlaitams siekiama
suteikti natūralaus kalnelio formą. Toks šlaitas ne tik natūraliau atrodo, bet
yra patogesnis augalams išdėstyti.
Lygioje vietoje sunkiau. Reikia atsigabenti žemės, akmenų. Akmenuota kalvelė
lygumoje atrodo nenatūraliai, išsiskiria iš aplinkos. Ji atrodo natūraliau prie
tvenkinėlio (iškastos žemės panaudojamos kalvelei formuoti).
Lygioje vietoje įrengiant kalnelį, šalia pagrindinio alpinariumo galima įrengti
dar vieną ar kelis mažus alpinariumo palydovus – 2-5 akmenų fragmentus. Toks
pasikartojimas padeda geriau suderinti šį gėlyną su aplinka ir atrodo
natūraliau.
Alpinariumo įrengimas – alpinariumas turi būti saulėtoje vietoje, ovalo
ar stačiakampio formos (tik ne apskritimo), norimo dydžio: esamai erdvei ne per
mažas ir ne per didelis – toks, kad jį galima būtų apeiti, pasigrožėti augalais
ar netoli atsisėsti ir pasidžiaugti baseinėliu ar gurgančiu upeliu, pajusti
grožio ir džiaugsmo harmoniją.
Pažymėtame būsimo alpinariumo plote nukasama velėna, išrenkamos piktžolių
šaknys, akmenys. Jei tai yra šlaitas, galbūt verta šiek tiek pakeisti jo formą:
paaukštinti ar, priešingai, nukasti šlaitelį.
Lygioje vietoje, jei pakanka vietos, iškasamas baseinėlis ir supilamas
kupstelis. Kai vietos mažai, pasitenkinama kupsteliu su alpinariumo
fragmentais.
Nuokalnėje esančiame sklype, priesmėlio dirvoje, specialaus drenažo nereikia,
tik pagerinama dirva. Priemolio ar molio dirvožemyje būtinas drenažas. Ant
suformuotos kalvelės supilamas 10 cm stambaus žvyro ar skaldos sluoksnis, ant
jo – 5 cm stambiagrūdžio smėlio ir ne mažiau kaip 10-15 cm paruošto žemių
mišinio (velėninė, lapinė ir smėlis – 1:1:0,5, arba velėninė, smėlis ir durpės
– 2:1:1).
Kompoziciniai akcentai – alpinariumo pagrindas daromas iš didelių lauko
riedulių arba akmeninėmis sienutėmis (stačiame nuolydyje) sutvirtintų šlaitų.
Akmenys turi funkcinę ir dekoratyvinę paskirtį. Jie palaiko reikalingą kalnų
augalams vėsą ir sudaro kompozicinius akcentus. Tinka tiek vietiniai, tiek
atvežtiniai akmenys: įvairių spalvų granitai, dolomitai. Vietiniai labiau
susilieja su esamu peizažu. Atvežtiniai – išsiskiria iš visumos, ryškiau
matomi. Verčiau panaudoti didesnius, stambesnius akmenis negu daug mažų.
Geriausiai tinka želdyne neaukštos (iki 80 cm aukščio) sienutės iš natūralaus
akmens. Atraminei sienutei, kaip ir alpinariumui, paprastai naudojami stambesni
akmenys. Sienutės kontūras, taip pat ir akmenų išdėstymas turėtų būti
netaisyklingi. Laisvesnė kompozicija artimesnė alpinariumui.
Akmenų išdėstymas – pirmiausia alpinariumo apatinėje dalyje išdėstomi
didžiausi akmenys. Pats didžiausias ir įdomiausias išrenkamas pagrindiniu.
Duobutė akmeniui turi būti kiek didesnė ir platesnė už jo pagrindą. Žemės
aplink gerai prispaudžiamos, kad neliktų oro tarpų. Užlipus ant akmens, jis
neturi judėti. Kelis akmenis pastatykite vertikaliai – tai bus kompozicijos
vertikalūs akcentai. Šalia jų priderinami keli mažesni. Akmenys sustatomi taip,
kad atrodytų lyg įaugę į žemę (po žeme turi atsidurti 1/3–1/2). Daugumą
išdėstykite beveik horizontaliai ar su nedideliu pakrypimu, vienus –
grupelėmis, kitus – pavieniui. Likusius akmenis šlaito viršūnės link dėkite
pasilypėdami ant sudėtų žemiau. Viršūnei palikite plokštesnius, mažiausius
akmenis. Alpinariume geriau tinka juostuoti, briaunoti, pailgi akmenys, o
apvalūs – prie vandens telkinių: upelių, baseinėlių. Didesniuose alpinariumuose
įrengiami truputį vingiuojantys takeliai. Jie išklojami plokščiais akmenimis,
statesnėse vietose įrengiami netaisyklingos formos akmenų laipteliai. Apatinėms
pakopoms imami stambiausi, o viršutinėms – mažiausi akmenys.
Terasų formavimas – dažnai alpinariumų šlaituose formuojamos terasos.
Jos atlieka ir priešerozinę funkciją, apsaugodamos dirvožemį nuo išplovimo.
Terasų aukštis ir plotis priklauso nuo šlaitų statumo. Dažniausiai terasos
tvirtinamos plokščių klinčių sienelėmis, kurios ir pačios gali tapti
dekoratyviniais elementais. Akmenys dėliojami šachmatine tvarka, panašiai kaip
plytos. Kiekviena eilė užpilama žemėmis. Augalams sodinti tarp akmenų paliekami
nedideli plyšiai. Erdvė tarp šlaito ir sienelės užpilama žeme. Jei sienelė
aukštesnė kaip 1 m, daromas požeminis pamatas iš stambesnių akmenų. Kad tokios
sienelės neišsiplautų ir nenugriūtų, jos daromos pasvirusios atgal (vienam
aukščio metrui daromas 10-20 cm pasvirimas).
Augalų parinkimas ir išdėstymas – kad ir kokie svarbūs alpinariume būtų
akmenys, dažniausiai jis kuriamas dėl gėlių. Alpinariumui tinkantys augalai,
pasodinti įprastoje klomboje, tikriausiai nesudarytų įspūdžio, pasimestų tarp
kitų augalų, o gal ir visai būtų išmesti į šiukšlyną. Tačiau atitinkamai pateikti,
jie atskleidžia visą savo natūralų grožį. Ir atvirkščiai, tradiciniai sodo
augalai alpinariume atrodo nekaip. Profesionalų nuomone, alpinariume visai
netinka rožės, jurginai ir panašūs augalai. Prieš sodinant, augalai suskirstomi
grupėmis (analogiškai, kaip akmenys). Atskiriami dekoratyviniai krūmai ir
miniatiūriniai medžiai. Kaip akcentas sodinami žiemą-vasarą žaliuojantys
augalai, dažniausiai spygliuočiai. Protingai parinkti, jie puikiai dera vienas
su kitu, išlieka patrauklūs visus metus. Akcentais gali būti augalai, brangūs
jums dėl kokių nors priežasčių, neįprastai atrodantys arba retos rūšies. Jie
gali iškilti virš kalnelio viršūnės, sudarydami reikiamas vertikalias arba
horizontalias linijas kompozicijoje. Nedideli, tačiau įdomūs augalai sodinami
pirmajame plane. Jiems sukuriamas neutralus fonas, kurio plotas pakankamai
didelis.
Pagrindinių augalų neturi būti daug. Būtina , kad jie gražiai derėtų su
didžiaisiais akmenimis ar jų grupėmis. Reikia atsižvelgti į viską: augalų
žydėjimo laiką ir trukmę, žiedų spalvą r net tai, kaip jie atrodo vienų ar kitų
akmenų fone. Tos pačios rūšies augalų negalima išmėtyti po visą alpinariumą.
Jie sodinami pakankamai didelėmis grupėmis. Geriau nedaryti simetriškų
kompozicijų. Augalai, kurių lapai sidabrinai arba pilki, sušvelnina perėjimus
tarp spalvinių dėmių, leidžia pasiekti spalvų harmonijos arba pabrėžti
kontrastus.
Nereikėtų piktnaudžiauti augalų įvairove. Akmeniniame kalnelyje, kurio plotas
10 kv.m.,vargu ar pavyks gražiai išdėstyti daugiau kaip 12-15 rūšių ir formų.
Juos sodinant pagal principą “daug gražių ir įvairių”, alpinariumas pavirs
botanine kolekcija ir laukiamo dekoratyvinio efekto nebus.
Kai kurios agrotechnikos taisyklės:
Alpinariumo augalams reikia saulės ir šilumos, todėl jį įrenkite saulėtoje
vietoje. Didelio noro ir pastangų dėka, neblogą akmeninį sodelį galima įrengti
ir aukštų medžių pavėsyje, tik štai tikru alpinariumu jo pavadinti jau nebus
galima. Alpių augalams reikalingas purus, gerai orui laidus substratas, kuriame
nedaug organinių medžiagų. Todėl sodinimui geriau naudoti derlingos žemės ir
stambiagrūdžio smėlio ar žvirgždo mišinį. Vėliau alpinių augalų nereikia
pertręšti. Organinių trąšų nereikia naudoti visai. O ir tręšiant mineralinėmis
trąšomis geriau laikytis taisyklės “geriau neprimaitinti, negu permokėti”.
Priešingu atveju augalai pradeda pernelyg vešliai augti, blogiau žydi, neretai
praranda formą, juos reikia dažnai apipjaustyti. Parinkdami vietą augalų
sodinimui, reikia atsižvelgti į jų augimą ateityje. Jei dekoratyvinio efekto
norite pasiekti iš karto arba per labai trumpą laiką, augalus galima sodinti
tankiai, o vėliau, jiems užaugus, persodinti į kitą vietą. Apsodinus alpių
kalnelį, geriau lieti jį nedidelėmis vandens porcijomis, trumpais intervalais.
Tam, kad sumažinti dirvos erozijos efektą, laikinai galima naudoti mulčiavimą.